Dievo žodis

Jūs žmonių akivaizdoje dedatės teisuoliais, bet Dievas mato jūsų širdis. Kas žmonėms atrodo prakilnu, Dievo akivaizdoje bjauru(Lk16).
Tele Radio Padre Pio
Biblioteka
Autorius Nijolė Raudytė   

Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteka

   Pirmoji knyginės kultūros ir bibliotekininkystės užuomazga Kretingoje siejama su Bernardinų vienuolyno biblioteka, įkurta kartu su vienuolynu – 1609-1619 metais. Tuo metu vienuolynai buvo bene vieninteliai bibliotekų kūrėjai ir puoselėtojai. Net vienuolynų įstatuose buvo nurodoma turėti savo biblioteką ir bibliotekininką. Šventojo Pranciškaus ordino reguloje taip pat sakoma: „Tesirūpina, be to, vyresnieji, kad kiekviename vienuolyne būtų toks knygų kiekis, kad pamokslininkai ir tie, kuriems reikia studijuoti, nebūtų priversti vežtis savo knygų“ (Vladimirovas V. Vienuolynų ir bažnyčių bibliotekos Lietuvoje /iki 1800 m./. Knygotyra, 1970, Nr.1, p.93) Žinomas to meto posakis: „Vienuolynas be knygų spintos, kaip karo stovykla be ginklų sandėlio“ (Vladimirovas L. Pirmosios bibliotekos Lietuvoje. Bibliotekų darbas, 1957, Nr. 1, p. 9)

   Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekos pagrindą sudarė žymių Lietuvos mokslininkų, kunigų, rašytojų – Mikalojaus Daukšos, Jono Chrizostomo Gintilos, Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus ir kitų fundacijos. Ši biblioteka nuo senų laikų buvo garsi visoje Lietuvoje, tenkino ne tik vienuolių, bet ir  čia 1775-1793 metais veikusios gimnazijos, aplinkinių parapijų kunigų ir kitų poreikius. Kretingos vienuolyno biblioteka naudojosi rašytojas Simonas Daukantas, pirmosios žemaitiškos gramatikos autorius Simonas Grosas. 1838 metais testamentu medicinos, botanikos ir lituanistikos knygas bei rankraščius paskyrė Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Bibliotekai buvo skirti ir pirmieji Simono Daukanto Raštų leidimai. Be  kitų leidinių bibliotekos fonduose buvo ir bibliografinės retenybės - 216 foliantų, 40 inkunabulų (tai pirmosios spausdintos knygos nuo spaudos išradėjo Johano Gutenbergo laikų, pradedant 1466 metais ir baigiant leidiniais, išėjusiais  iki 1501 metų), kelių dešimčių  paleotipų (tai 16 a. pirmos pusės knygos, išleistos nuo 1501 iki 1551 metų) rinkinį.

  Kretingos vienuolyno biblioteka nuo seno buvo mokslinių tyrimų objektas: rankraščius ir inkunabulus, foliantus tyrinėjo žymus bibliografas Vaclovas Biržiška, kalbininkas Antanas Salys, Juozas Povilonis, Kazimieras Kantakas.

  Kalbininkas Antanas Salys, profesoriaus Volano paragintas, 1925 metais aplankė Kretingos vienuolyną ir biblioteką. Jis rašė, kad bibliotekos fondas suskirstytas į  27 pagrindinius skyrius. Didesnę dalį sudaro teologinė literatūra, kiti leidiniai - įvairių mokslo šakų (chemijos, matematikos,botanikos, geografijos) vadovėliai ir mokslinės studijos.  Įvairi fondo kalbinė sudėtis: daugiausia knygų lotynų kalba, nemažai – rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis ir maža dalis – lietuviškų. Bernardinų ordino vyresnybei leidus, knygos buvo išduodamos už vienuolyno ribų. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad „ pas Jurgį Ambroziejų Pabrėžą Simonas Daukantas gaudavo pasiskolinti retesnių leidinių“.

  Knygas populiarino ir Jurgio Ambroziejaus amžininkas, vokiečių kilmės kalbininkas, nuo 1827 metų buvęs Kretingos bernardinų vienuolyno viršininko pavaduotoju, Simonas Grossas. Simonas Grosas gimė apie 1772 metus Varmijos vyskupijoje, Rytų Prūsijoje. Mokėsi Rosselyje (Resloje) Prūsijoje Juozo Groso šeimoje. Šiais metais norisi nuo šio nusipelniusio mūsų miestui žmogaus atminimo nubraukti dulkes, nes  balandžio 5 dieną bus  jau 170 metų, kai iškeliavo amžinybėn.

   Kada Simonas Grosas atvyko į Lietuvą, nežinoma. Apie 1787 metus jis įstojo į pranciškonų ordiną. Ar jis į ordiną įstojo būdamas Varmijoje ar Lietuvoje, istoriniuose šaltiniuose taip pat nepaminėta. Tačiau spėjama, kad tai įvyko, jam būnant Lietuvoje, nes prieš tapdamas pranciškonu, jis mokėsi Raseiniuose.

   Vyskupas Motiejus Valančius savo knygoje „Žemaičių vyskupystė“ (1848 m.) pasakoja, kad „Kunigas Simonas Grosas, iš vokiečių gimimo, įstojęs į bernardinus, išmoko lenkiškai ir lotyniškai. Ilgai mokė bernardinų klierikus. Amžiaus gale perkeltas į Kretingą, kad galėtų išpažinimo griekų išklausyti, išsimokė žemaitiškai“.

  Nuo 1816 metų Simonas Grosas mokytojavo Kretingos ir kitose pranciškonų mokyklose, buvo Kretingos parapijos vikaras, nuo 1827 metų - Kretingos vienuolyno definitorius. Šiose pareigose Simonas Grosas dirbo iki mirties – 1835 metų balandžio 5 dienos. Tuo pačiu metu  Kretingos pranciškonų vienuolyne gyveno ir dirbo garsus floristas botanikas tėvas Ambrozijus Pabrėža. 

  1835 metais Simonas Grosas, rūpindamasis žemaičių, o ypač kretingiškių švietimu ir skaitymu, lenkiškai parašė žemaičių gramatiką – “Kalbrieda Lezuve Žemaytyszka soriedita par Kunego Symona Grossa Definitoriu zokana S.Proncyszkaus Kunegu bernardinu”.Veikalas turėjo 198 puslapius. Prakalbą šiam leidiniui parašė gvardijonas kunigas Šimkevičius. Gramatikoje aprašytos kalbos dalys, pateikta sintaksė, gale, 137 – 198 puslapiuose,  patalpintas lenkiškas – lietuviškas žodynėlis. Gramatikos prakalboje rašoma, kad autorius gramatiką parašė žemaičiams, iki tol neturėjusiems gramatikos, tinkančios jų tarmei. Prie jos pridėtas lenkų – lietuvių kalbų žodynėlis. Rankraštis 1835 metais įteiktas Vilniaus spaustuvininkui Marcinovskiui, bet išspausdintas nebuvo. Gali būti dėl to, kad tais pačiais metais mirė ir pats autorius. 1867 metais S. Mikuckis prašė vyskupą Motiejų Valančių paskolinti jam šį rankraštį. Bet M.Valančius jam atsakė, kad tuo laiku rankraštis esąs paskolintas Veiverių mokytojų seminarijos mokytojui Tarkovskiui. Vėliau rankraštis grįžo į Kretingą , ir ligi 1941 metų rankraštis buvo saugomas Kretingos vienuolyno bibliotekoje, dabar - Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje[13].

  Pirmieji Kretingos vienuolyno bibliotekos katalogai buvo sudaryti 18 amžiuje. Silvestras Stanevičius 1851 metais sudarė  sisteminį 12 skyrių katalogą „Catalogus librorum monasterii Cretingensis....“, kuris šiuo metu yra saugomas Lietuvos Nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyriuje.

  Carinės Rusijos valdžia po 1830-1831 ir 1863 metų sukilimų kovojo prieš vienuolynus: daugelis jų buvo uždaryti ir sunaikinti. Uždarytų vienuolynų turtingos ir unikalios bibliotekos  buvo išsklaidytos. Didžioji dalis vienuolynų bibliotekų fondų pateko į viešąsias Lietuvos bibliotekas, taip pat buvo išvežta į Rusiją arba visiškai dingo.  Tačiau Kretingos  bernardinų (dabar - pranciškonų) vienuolynas sugebėjo išlikti iki XX amžiaus. Pavyko išsaugoti tik dalį Lietuvos vienuolynų bibliotekų. Kretingos pranciškonų biblioteka pasirūpino Žemaičių Didysis – vyskupas Motiejus Valančius. Taip pavyko išsaugoti dalį šios bibliotekos. 

   Tarpukario Lietuvoje 1918-1940 metų laikotarpyje Kretingos pranciškonai, kaip viena iš  likusių senųjų vienuolijų, aktyviai vykdė leidybinę ir  šviečiamąją veiklą.
Prieš antrąjį pasaulinį karą biblioteką tvarkė pranciškonai Jeronimas Pečkaitis,  vėliau – Petras  Ruškys.
Istorijos eigoje Kretingos vienuolyno biblioteka išgyveno įvairius išbandymus: 1940 metais knygos buvo nacionalizuotos, antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo nuniokota gaisro, tarybiniais 1952 metais jos fondų likusią dalį perėmė Vilniaus universiteto biblioteka, kita dalis liko Kaune, dalį pranciškonai paslėpė ir taip išsaugojo.

  1989 m. Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteka buvo atkurta. Pastatas buvo sugrąžintas jų tikriesiems šeimininkams. Šiuo metu bibliotekos fonduose sukaupta daugiau kaip 60 tūkstančių egzempliorių spaudinių – nuo vertingų rankraščių, 16-17 a. spausdintų knygų, iki naujausios šiandieninės leidybos. Bibliotekos fondai suklasifikuoti pagal Universalią dešimtainę klasifikaciją. Didelis dėmesys yra skiriamas pranciškoniškosios bei teologinės literatūros komplektavimui. Bibliotekos plotas yra 160 m². Biblioteka nuolat pasipildo pasaulio pranciškonų leidiniais bei Lietuvoje išleidžiamomis knygomis. Į Kretingos pranciškonų biblioteką atvežtos vertingos knygų kolekcijos iš Bruklino, Kenebunkporto  (JAV) ir Kanados pranciškonų vienuolynų, Vašingtono lietuvių bei kunigų asmeninių bibliotekų spaudiniai. Šiuo metu Kretingos pranciškonų vienuolyno biblioteka yra viena iš didžiausių ir vertingiausių Lietuvos teologinių bibliotekų.

Nijolė Raudytė,
Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

 

 

 

 

Kelyje

Menas - Leo Ray

Edžio Fotomenas

Autorinės teisės ir atsakomybė

kretingospranciskonai.lt yra Interneto portalo svetainė, priklausanti Kretingos pranciškomų vienuolynui (toliau -KRETINGOSPRANCISKONAI) .
 kretingospranciskonaiI.lt stengiasi, kad pateikiama informacija būtų tiksli ir etiška, tačiau mes negalime garantuoti 100% tikslumo ir neatsakome už naudojimosi informacija, pateikta svetainėje, padarinius.
Griežtai draudžiama "KRETINGOSPRANCISKONAI.lt" paskelbtą informaciją panaudoti kitose svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti KRETINGOSPRANCISKONAI kaip šaltinį.
 Internete panaudota medžiaga privalo turėti HTML kodą:

<a href=""><img
border="0" src="/kretpra.JPG"
alt="KRETINGOSPRANCISKONAI"></a>

Rezultatas bus toks: 'KRETINGOSPRANCISKONAI'
 "KRETINGOSPRANCISKONAI.lt" neatsako už vartotojų atsiliepimus ir komentarus (pastabas apie pateiktą medžiagą).

Siųsdami ir skelbdami bet kokią informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus) KRETINGOSPRANCISKONAI  interneto puslapiuose, Jūs suteikiate KRETINGOSPRANCISKONAI autoriaus teises į visą šią informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus). KRETINGOSPRANCISKONAI  neprivalės atlyginti šios informacijos (medžiagos, duomenų, nuomonių) pateikėjui. KRETINGOSPRANCISKONAI  gali atkurti, platinti, skelbti, publikuoti jos interneto puslapiuose paskelbtą informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus), nurodydama autoriaus vardą taip, kaip yra paskelbta. Jokie tretieji asmenys neturi teisės naudoti informacijos (medžiagos, duomenų, nuomonių, komentarų), paskelbtos KRETINGOSPRANCISKONAI interneto puslapiuose be KRETINGOSPRANCISKONAI raštiško sutikimo.
 
© 2012 Kretingos Pranciškonai