Dievo žodis

Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti (Mt5).
Tele Radio Padre Pio
Šv. Antanas Paduvietis ir Kretinga
Autorius Julius Kanarskas   

Šv. Antano altorius      Brolių pranciškonų dėka Kretingon sugrįžo graži Šv. Antano šventė, kuri ypač daug maldininkų ir smalsuolių į bažnyčią prie stebuklais garsėjančio Šv. Antano Paduviečio paveikslo sukviesdavo XX amžiaus pirmoje pusėje.

      Enciklopediniai žinynai skelbia, kad vienas populiariausių ir labiausiai gerbiamų šventųjų Antanas Paduvietis gimė 1190 metais Lisabonoje (Portugalija), turtingoje ir kilmingoje šeimoje, ir buvo pakrikštytas Ferdinando vardu.
      Būdamas 15 metų įstojo į augustinų vienuolyną, kuriame gavo gerą išsilavinimą ir 1219 metais buvo įšvęstas kunigu. Apie 1220 metus Ferdinandas tapo pranciškonu ir pasirinko vienuolišką Antano vardą. Jis bendravo su pranciškonų ordino įkūrėju Šv. Pranciškumi Asyžiečiu, tapo jo mokiniu ir ištikimu sekėju, pasišventusiu misionieriumi.
      Antanas buvo paskirtas misijonieriauti Šiaurės Italijoje, o 1223-1224 metais skelbė Dievo žodį Prancūzijoje. Grįžęs į Italiją, tapo Limožo vienuolyno bei Romanjos provincijos vyresniuoju. Po 1226 metų Antanas apsistojo Paduvoje, kur toliau pamokslavo: kritikavo netinkamus civilinius ir bažnytinius pareigūnus, smerkė kyšininkavimą, reikalavo, kad būtų panaikinti skolininkų kalėjimai. Jis visą gyvenimą buvo atlaidus kaliniams, ligoniams, eretikams.
      Dar gyvas būdamas, Šv. Antanas garsėjo stebuklais. Apie jo gyvenimą liaudyje sklido legendos, kurios vėliau tapo Šv. Antano gyvenimą ir veiklą vaizduojančių siužetų pagrindu. Pasak vieno pasakojimų, Antanas niekaip negalėjęs įrodyti eretikui žydui, kad Eucharistija yra Kristaus kūnas ir kraujas. Netekęs kantrybės, jis atsivedė asilą ir pastatė prie taurės ir ostijos: gyvulys iš karto atsiklaupęs ant kelių.
      Kitas pasakojimas byloja, kad Antanui pamokslaujant netgi žuvys išplaukdavo į vandens paviršių ir sustodavo nejudėdamos ir jo klausydamos.
      Pasak dar vieno pasakojimo, Antanui meldžiantis savo kambaryje, pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Šis Šv. Antano regėjimas nuo XVII amžiaus tapo pagrindu siužetui, vaizduojančiam Šv. Antaną su kūdikėliu Jėzumi ant rankų.
      Mirė Šv. Antanas Paduvietis 1231 metais. Jau 1232 metais Romos popiežius Grigalius IX jį kanonizavo, o 1946 metais popiežius Pijus XII paskelbė Bažnyčios mokytoju. Šv. Antanas yra Paduvos (Italija) miesto, moterų, sužadėtinių globėjas, gelbsti nuo drugio, maro ir kitų ligų. Jo pagalbos taip pat šaukiamasi ką nors pametus.
      Rašytiniai šaltiniai leidžia teigti, kad Kretingoje Šv. Antanas Paduvietis pradėtas garbinti XVIII amžiaus antroje pusėje. Tam pradžią davė brolių pranciškonų įrengtas Šv. Antano altorius, kurį 1759 metų liepos 22 dieną konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius.
      XVIII amžiaus pabaigos – XIX amžiaus pirmosios pusės bažnyčios inventoriai ir vizitacijos aktai liudija, kad visas altorius buvo medinis, dviejų kondignacijų, viršuje užsibaigiantis paauksuotu kryžiumi be Nukryžiuotojo figūros, stovėjo dešinėje bažnyčios pusėje, tarp įėjimo ir sakyklos. Pirmoje kondignacijoje tarp keturių kolonų kabojo Šv. Antano paveikslas, o antroje, pasidabruotuose dailidės darbo rėmuose – apaštalo Judo Tado paveikslas.
      Šv. Antano paveikslas, greičiausia, buvo nutapytas XVIII amžiuje, įdėtas į medinį, paauksuotą rėmą. Jame šventasis buvo vaizduojamas su paauksuota virve sujuostu sidabro abitu, paauksuota lelija rankoje ir paauksuotais aureolės spinduliais. Šalia buvusi Švč. Mergelė Marija su Jėzumi Kristumi. Švč. Mergelės Marijos rūbas buvęs pasidabruotas, o karūna ir Jėzaus Kristaus rūbas – paauksuoti. Iš trumpo paveikslo apibūdinimo susidaro įspūdis, kad jame buvo pavaizduotas Šv. Antano regėjimas, kai jam meldžiantis savo kambaryje, pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų.
      Jau tuo metu tikintieji šaukėsi Šv. Antano pagalbos. Apie tai liudija ant paveikslo kabėję votai – škaplieriaus, kryželio, rankos ar kojos pavidalo sidabro arba aukso dirbiniai, reiškiantys padėką už įvairias malones. Altoriuje buvo saugomos Šv. kankinių Simplicijaus ir Faustino relikvijos. Greta jų nuo 1862 metų paauksuotame sidabro relikvijoriuje buvo saugomos ir Šv. Antano Paduviečio relikvijos, kurias, pasak kunigo Petro Ruškio, „Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančiauskis (t. y. Valančius – J. K.) paženklino savo antspauda ir leido antradieniais per metus ir Viešpaties dienomis viešam pagarbinimui išstatyti ir suteikė dievobaimingai tas relikvijas bučiuojantiems 40 dienų atlaidus“(1).
      Šv. Antano relikvijų atvežimo proga altorius buvo atnaujintas. Taip teigti leidžia XIX amžiaus antrosios pusės bažnyčios vizitacijos aktai, kurie liudija, kad altorius buvo naujai baltai nulakuotas ir paauksuotas, vietoje Judo Tado paveikslo viršutinėje kondignacijoje įdėtas Švč. Trejybės paveikslas, o vietoje medinės mensos pastatyta mūrinė, kurios priekyje padaryti dviejų pakopų laipteliai maldininkams atsiklaupti. XX amžiaus pradžioje darytoje altoriaus nuotraukoje matome, kad Šv. Antano paveikslas puikavosi jau ne tarp keturių, o tarp šešių kolonų.
      Altorių atnaujinant 1862 metais buvo pakeistas ir Šv. Antano paveikslas. Vietoje Šv. Antano regėjimo atsirado dabartinis paveikslas, vaizduojantis stebuklo su asilu siužetą, kuriame Šv. Antanas parklupdo priešais ostiją asilą, norėdamas įrodyti kitatikiui, kad Eucharistija yra Kristaus kūnas ir kraujas. Menotyrininkai šį paveikslą datuoja XIX amžiumi ir mano, kad jo formatas sumažintas, kadangi dauguma figūrų neišsitenkaSenasis Šv. Antano altorius XX amžiaus pradžioje (Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys) rėmuose (2). Vadinasi, jis buvo atvežtas iš kitur.
      Atvežus Šv. Antano relikvijas, paveikslo garbinimo kultas Kretingoje sparčiai stiprėjo, o apogėjų pasiekė XX amžiaus pirmoje pusėje, ypač Kretingos vienuolynui tapus Lietuvos pranciškonų provincijos centru. Palaipsniui Šv. Antano atlaidai pradėjo konkuruoti su iki tol dominavusiais Parciunkulio atlaidais ir tapo pagrindine pranciškonų ordino provincijos ir Kretingos katalikų parapijos švente, į kurią maldininkai rinkdavosi iš tolimiausių parapijų. Tomis dienomis pranciškonai šaukė tretininkų kongresus, katalikiškųjų organizacijų susirinkimus, 1936 metais surengė Telšių vyskupijos eucharistinį kongresą. Kretingos miesto valdžia per Šv. Antano atlaidus pradėjo rengti turgus.
      Išaugusią Šv. Antano reikšmę pranciškonams ir parapijai liudijo ir tai, kad 1908–1912 metais rekonstruojant bažnyčią Šv. Antano paveikslas iš nugriauto senojo altoriaus buvo perkeltas į dabartinį altorių ir sukeistas vietomis su iki tol čia buvusiu bažnyčios globėjo Šv. Pranciškaus Asyžiečio paveikslu (nuo XVII amžiaus iki XX amžiaus vidurio Kretingos bažnyčia buvo tituluojama Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus vardu).
      Pranciškonai stebuklingu Šv. Antano nuopelnu laiko ir tai, kad XIX amžiaus antroje pusėje rusams uždarius Lietuvoje katalikų vienuolynus, Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolynas vienintelis buvo paliktas veikti ir 1912–1914 metais tapo atgimstančių pranciškonų dvasiniu ir administraciniu centru.Šv. Antano altorius tarpukariu (Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys)
      1931 metais visame katalikiškame pasaulyje buvo švenčiamas Šv. Antano mirties 700 metų jubiliejus. Ta proga Lietuvos pranciškonai nutarė Kretingoje pastatyti Šv. Antano garbei jubiliejinį paminklą. „Ilgai galvojome kol išrinkome, kokį paminklą statyti, – rašė Kretingos vienuolyno gvardijonas tėvas Augustinas Dirvelė OFM. – Vieni manė reikia kryžių su parašu, kiti siūlė pastatyti lauke didelę šv. Antano stovylą, dar kiti steigti ligoninę arba jo vargšams prieglaudą. Kai negalėjome nutarti koks to jubiliejaus paminklas būtų tinkamiausiai, ėjome klausti paties šv. Antano; kokio jis pats pageidauja. Taigi peržiūrėjome to Šventojo visą gyvenimą ir atradome vieną jo norą ir tai didžiausią troškimą – jo ištiso gyvenimo siekį būtent: tapti misionieriumi ir visus žmones traukti prie Dievo… Mes pamatę, kad šv. Antano mylimiausias dalykas buvo misijos, jam išrinkome ir pastatėme Kretingoje jubiliejaus monumentą – mokyklą, gimnaziją, kuri turės duoti naujų lietuvių misionierių ir mūsų laikais varys šv. Antano pradėtą misijų darbą. Dabar suprantama, kad šita nauja Pranciškonų Ordeno gimnazija yra pastatyta šventam Antanui jubiliejinis monumentas užtat ir praminta: „Šv. Antano Kolegija“(3).Tėvas Augustinas Dirvelė OFM šventina 1932 metais Šv. Antano kolegijos pamatų kertinį akmenį (Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys)
      Kertinį kolegijos akmenį jos rektorius tėvas Augustinas Dirvelė pašventino 1932 metų gegužės 26 dieną, o spalio 4 dieną duris atvėrė 3 klasės. 1933 metų liepos 11 dieną Lietuvos švietimo ministerija Šv. Antano kolegijai suteikė gimnazijos teises. Nuo to laiko mokykla oficialiai buvo vadinama privačia Pranciškonų ordino vyrų gimnazija. Joje gimnazistai gaudavo visapusišką išsilavinimą. Klieriko kelią pasirinkę jaunuoliai po keturių gimnazijos klasių papildomai mokėsi Šv. Antano Misijų kolegijoje. Jiems mokslas nekainavo, kadangi klierikus išlaikė vienuolynas. Baigę kolegiją jie vykdavo tęsti studijų į Vakarų Europą. Kiti gimnazistai už mokslą mokėjo. Pabaigę gimnaziją jaunuoliai be papildomo pasiruošimo galėjo stoti į aukštąsias mokyklas arba susirasti gerai apmokamą tarnybą.
      Šv. Antano kolegijos statybą visokeriopai rėmė ir klierikų išlaikymui aukas aukojo daugiausia išeivijos lietuviai. Atsidėkodami pranciškonai Kretingoje 1934 metais pastatė moderniai įrengtus ir Šv. Antano rūmais pavadintus prieglaudos namus, kuriuose galėjo apsigyventi į Lietuvą grįžtantys senyvo amžiaus išeiviai. Už nustatytą mokestį jie gaudavo atskirą kambarį, pilną išlaikymą iki gyvenimo pabaigos ir vietą kapui naujose parapijos kapinėse.
      Rūmai buvo pakankamai erdvūs, todėl čia tilpo dar kino teatras, „Pranciškonų spaudos“ administracija, spaustuvė, knygrišykla, o 1939 metų rudenį buvo atidarytos Pranciškonų ordino gimnazijos klasės mergaitėms. Spaustuvėje greta kitų spaudinių pranciškonai leido Šv. Antano kolegijos rėmėjams skirtą „Šv. Antano kalendorių“, kurio tiražas 1939 metais siekė 30000 egzempliorių (4).
      Prieglaudoje ir kolegijoje pranciškonai įrengė Šv. Antano koplyčias.
      Atgimimo laikais į Kretingą sugrįžę broliai pranciškonai pratęsė misionierišką ir edukacinę veiklą, skirtą Šv. Antano garbei. Šv. Antano rūmuose 1992 metais jie atgaivino Šv. Antano Kolegiją, kurioje moksleiviai siekė aukštesniojo išsilavinimo, o 1995 metais atidarė pirmąją Kretingos istorijoje aukštąją mokyklą – Kretingos Šv. Antano Religijos mokslų institutą prie Katalikų Teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete, kuri veikė iki 2005 metų vasaros.

     Literatūra:
      1 RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. – Šv. Pranciškaus varpelis. 1923, nr. 2, p. 25.
      2 Paveikslas „Šv. Antanas“ su aptaisu. Istorijos ir kultūros paminklo pasas. 1986 m. – Kretingos rajono savivaldybės administracijos paminklotvarkos archyvas.
      3 Šv. Pranciškaus varpelis. 1933, nr. 8-9, p. 235.
      4 VAŠKYS, Justinas. Pranciškonai Kretingoje. Kretinga, 1940, p. 100.

 

Kelyje

Menas - Leo Ray

Edžio Fotomenas

Autorinės teisės ir atsakomybė

kretingospranciskonai.lt yra Interneto portalo svetainė, priklausanti Kretingos pranciškomų vienuolynui (toliau -KRETINGOSPRANCISKONAI) .
 kretingospranciskonaiI.lt stengiasi, kad pateikiama informacija būtų tiksli ir etiška, tačiau mes negalime garantuoti 100% tikslumo ir neatsakome už naudojimosi informacija, pateikta svetainėje, padarinius.
Griežtai draudžiama "KRETINGOSPRANCISKONAI.lt" paskelbtą informaciją panaudoti kitose svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti KRETINGOSPRANCISKONAI kaip šaltinį.
 Internete panaudota medžiaga privalo turėti HTML kodą:

<a href=""><img
border="0" src="/kretpra.JPG"
alt="KRETINGOSPRANCISKONAI"></a>

Rezultatas bus toks: 'KRETINGOSPRANCISKONAI'
 "KRETINGOSPRANCISKONAI.lt" neatsako už vartotojų atsiliepimus ir komentarus (pastabas apie pateiktą medžiagą).

Siųsdami ir skelbdami bet kokią informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus) KRETINGOSPRANCISKONAI  interneto puslapiuose, Jūs suteikiate KRETINGOSPRANCISKONAI autoriaus teises į visą šią informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus). KRETINGOSPRANCISKONAI  neprivalės atlyginti šios informacijos (medžiagos, duomenų, nuomonių) pateikėjui. KRETINGOSPRANCISKONAI  gali atkurti, platinti, skelbti, publikuoti jos interneto puslapiuose paskelbtą informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus), nurodydama autoriaus vardą taip, kaip yra paskelbta. Jokie tretieji asmenys neturi teisės naudoti informacijos (medžiagos, duomenų, nuomonių, komentarų), paskelbtos KRETINGOSPRANCISKONAI interneto puslapiuose be KRETINGOSPRANCISKONAI raštiško sutikimo.
 
© 2012 Kretingos Pranciškonai