Dievo žodis

Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių (Mk2).
Tele Radio Padre Pio
Pirmieji krikščionybės žingsniai Kretingoje
Autorius Julius Kanarskas   

Kretingos bažnyčios piešinys. XIX a. pradžia         Kretingos bažnyčios ir parapijos praeitis Lietuvos Bažnyčios istorijos kontekste dar mažai tyrinėta. Ji liudija kad didžiausios krikščionių tikybinės bendruomenės – katalikų bažnyčios įsitvirtinimas Kretingos apylinkėse užtruko kelis šimtmečius.

      Pirmieji katalikų tikėjimą į Lietuvos pajūrio žemes XIII amžiuje atnešė vokiečių riteriai – Livonijos ordino kryžiuočiai. 1253 metais jie užėmė Kretingos pilį, pusę jos žemių paliko katalikybę jiems padėjusiems platinti vietiniams didikams broliams Veltūnui, Reiginui, Saveidžiui ir Tvertikiniui, o likusią dalį pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kuršo vyskupystės vyskupas. Sukūrus užkariautose pajūrio žemėse katalikų bažnyčios struktūras, 1258 metų liepos 27 dieną Kretingos pilies žemių gyventojai buvo priskirti Klaipėdos Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijai, kurios kunigams pavesta rūpintis dvasiniu kretingiškių gyvenimu – juos krikštyti, sutuokti, lydėti į paskutiniąją kelionę.
      Rašytinių šaltinių žinios leidžia teigti, kad Kretingos krašto gyventojai pirmąkart buvo apkrikštyti 1253–1258 metais ir tapo Klaipėdos parapijos parapijiečiais.
      Tačiau jau 1260 metais Kretingos pilies žemių gyventojai sukilo prieš Durbės mūšyje sutriuškintus kryžiuočius, grįžo prie pagonių tikėjimo ir puldinėjo Klaipėdos pilį (Memelbergą).
      Siekdami juos nubausti, 1263 metais kryžiuočiai surengė prieš Kretingos pilį karo žygį. Puolimo metu kryžiuočiai buvo sutriuškinti, o jiems vadovavęs Klaipėdos pilies komtūras pateko į nelaisvę. Atsidėkodami už pergalę, kretingiškiai jį paaukojo ant laužo pagoniškiems savo dievams.
      Nenorėdami susitaikyti su gėdingu pralaimėjimu, netrukus kryžiuočiai sutelkė Klaipėdoje didesnes karines pajėgas ir surengė antrąjį žygį, kurio metu Kretingos pilį ir jos gynėjus sunaikino. Užkariautas žemes ir jų gyventojus iki pat XV amžiaus valdė Klaipėdos pilies komtūrai.
      Antrasis Kretingos žemės gyventojų krikštas siejamas su 1413 metais prasidėjusiu Žemaičių krikštu, nors po oficialaus krikšto katalikybė dar ilgai skynėsi kelią į žemaičio sąmonę, kurioje stipriai bujojo šimtmečiais brandinta pagoniškojo tikėjimo samprata.
      Stiprų smūgį katalikų bažnyčiai XVI amžiuje sudavė protestantizmas, sukėlęs Žemaitijoje didelę sumaištį. Protestantiškosios Prūsijos kunigaikštystės pasienyje buvusiuose Kretingos valsčiaus kaimuose paplito liuteronizmas, kurį skelbė evangelikų liuteronų kunigai, o šalia esančioje Kartenoje įsitvirtino kalvinizmo pasekėjai – evangelikai reformatai.
      Evangelikų liuteronų mokymą išpažino ir Žemaičių seniūnas Jonas Jeronimas Chodkevičius, kuris 1572 metais tapo Kretingos dvaro savininku, o netoliese esančiame Skuode pastatė evangelikų liuteronų bažnyčią ir įkūrė Johanesbergo miestą, apgyvendinęs jame iš Livonijos pakviestus evangelikus liuteronus amatininkus. Tik į gyvenimo pabaigą, kontrreformacijos įtakoje, jis priėmė katalikybę.
      Krikščionių – katalikų, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų nesutarimai ir ginčai privedė prie to, kad nemaža dalis pajūrio žemaičių, pasak vyskupo Motiejaus Valančiaus, “sugrįžo į seną tėvų savo stabmeldišką, arba pagonišką, tikėjimą. Paskyrę sau vaideliotus, arba kunigus, vėl sukūrė šventą ugnį ant Aukos kalno pas Salantus ir ant Birutos kalno pas Palangą apent pradėjo aukas, arba apieras, dievui Perkūnui deginti, nešiojo namon kaulus sudegintųjų ant garbės dievų gyvulių, vildamos, jog tie kaulai paskalsins javų brandą” [Valančius M. Raštai, t. 2, Vilnius, 1972, p. 86-87].
      Ieškant atramos katalikybei aiškinti ir skelbti, 1540 metais Palangoje buvo pastatyta pirmoji pajūrio žemaičių krašte katalikų bažnyčia, kurios parapijiečiais buvo ir Kretingos apylinkių katalikai.

 

Kelyje

Menas - Leo Ray

Edžio Fotomenas

Autorinės teisės ir atsakomybė

kretingospranciskonai.lt yra Interneto portalo svetainė, priklausanti Kretingos pranciškomų vienuolynui (toliau -KRETINGOSPRANCISKONAI) .
 kretingospranciskonaiI.lt stengiasi, kad pateikiama informacija būtų tiksli ir etiška, tačiau mes negalime garantuoti 100% tikslumo ir neatsakome už naudojimosi informacija, pateikta svetainėje, padarinius.
Griežtai draudžiama "KRETINGOSPRANCISKONAI.lt" paskelbtą informaciją panaudoti kitose svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti KRETINGOSPRANCISKONAI kaip šaltinį.
 Internete panaudota medžiaga privalo turėti HTML kodą:

<a href=""><img
border="0" src="/kretpra.JPG"
alt="KRETINGOSPRANCISKONAI"></a>

Rezultatas bus toks: 'KRETINGOSPRANCISKONAI'
 "KRETINGOSPRANCISKONAI.lt" neatsako už vartotojų atsiliepimus ir komentarus (pastabas apie pateiktą medžiagą).

Siųsdami ir skelbdami bet kokią informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus) KRETINGOSPRANCISKONAI  interneto puslapiuose, Jūs suteikiate KRETINGOSPRANCISKONAI autoriaus teises į visą šią informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus). KRETINGOSPRANCISKONAI  neprivalės atlyginti šios informacijos (medžiagos, duomenų, nuomonių) pateikėjui. KRETINGOSPRANCISKONAI  gali atkurti, platinti, skelbti, publikuoti jos interneto puslapiuose paskelbtą informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus), nurodydama autoriaus vardą taip, kaip yra paskelbta. Jokie tretieji asmenys neturi teisės naudoti informacijos (medžiagos, duomenų, nuomonių, komentarų), paskelbtos KRETINGOSPRANCISKONAI interneto puslapiuose be KRETINGOSPRANCISKONAI raštiško sutikimo.
 
© 2012 Kretingos Pranciškonai