Dievo žodis

Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista (Lk6).
Tele Radio Padre Pio
Kretingos bažnyčios kapinės
Autorius Julius Kanarskas   

Kryžius bažnyčios kapinėse 1875 metais (Napoleono Ordos piešinio fragmentas)      Kretingoje seniau veikė kelios kapinės, kurios šiandien nebenaudojamos. Seniausios, XV-XVIII amžių kapinės išliko J. Basanavičiaus gatvėje. Kitos kapinės, kuriose kretingiškiai laidoti nuo XVII iki XIX amžiaus pradžios, veikė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios šventoriuje ir už jo ribų.

      XVI–XVIII amžiais tradiciškai bažnyčios buvo statomos veikiančiose kaimų ar miestelių kapinėse, o jei bažnyčią jos steigėjai sumanydavo statyti naujoje vietoje, aplinkui ją aptvertame šventoriuje būdavo įrengiamos naujos, bažnytinės kapinės. Tokiu būdu XVII amžiaus pradžioje šalia naujai pastatytos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno bažnyčios Kretingoje buvo atidarytos bažnytinės kapinės. Jas 1619 metų liepos 7 dieną, konsekruodamas Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus bažnyčią, pašventino Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška.
Bažnyčios kapinių-šventoriaus vartai XX a. pradžioje (Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys)      Kapinės iš pradžių veikė vakarinėje ir šiaurinėje šventoriaus dalyje, o jas apjuosė aukšta akmenų mūro tvora, kurios pietinėje dalyje buvo įrengti masyvūs, tinko mūro vartai su aklinomis storų lentų dvivėrėmis durimis. Pietinėje kapinių dalyje priešais bažnyčią Kretingos dvarininko Jono Karolio Chodkevičiaus lėšomis buvo pastatyta akmenų mūro koplyčia, skirta mirusiųjų šarvojimui ir religinėms apeigoms atlikti. Joje stovėjo nedidelis medinis altorius su Šv. Jurgio paveikslu, todėl koplyčia buvo tituluojama šio šventojo vardu. Karų su švedais metais koplyčia buvo apgriauta. XVIII amžiuje ją atstatė Kretingos dvaro savininkai kunigaikščiai Masalskiai.
      Bažnyčios kapinėse buvo laidojami Karolštato (taip Kretinga vadinosi XVII-XVIII amžiais) miesto gyventojai, Kretingos dvaro tarnautojai, vienuoliai bernardinai, bažnyčios ir vienuolyno geradariai, rėmėjai ir globėjai.
      Garbingiausios vietos buvo šalia bažnyčios bei poSofijos Mieleckaitės Chodkevičienės karstas 1940 metais (Kretingos muziejaus ikonografijos rinkinys)  ja išmūrytuose rūsiuose. Dar statant bažnyčią jos fundatorius grafas Jonas Karolis Chodkevičius po pagrindiniu altoriumi įsirengė rūsį šeimos kapavietei. Jame XVII amžiaus pradžioje palaidoti grafo jaunėlis sūnus Kazimieras, sesuo, Kuršo kunigaikštienė Kristina Chodkevičiūtė Forensbach, 1614 metų kovo 18 dieną - vyriausias sūnus Jeronimas Jonas Krizostomas, o 1619 metų liepos 4 dieną - pirmoji žmona, bernardinų vienuolyno ir bažnyčios fundatorė Sofija Mieleckaitė Chodkevičienė.
      Sūnus Kazimieras mirė 1602 metais vos gimęs. Į Kretingą parvežtą jo kūną Jonas Karolis Chodkevičius iš pradžių palaidojo kitapus Akmenos upės, senosiose Kretingos kaimo kapinėse J. Basanavičiaus gatvėje stovėjusioje medinėje bažnyčioje, o vėliau perlaidojo naujai įrengtame šeimos laidojimo rūsyje.
      Grafaičio Jeronimo Jono Krizostomo ir grafienės Sofijos Mieleckaitės Chodkevičienės laidotuvėse pamokslą bažnyčioje sakė garsiausias to meto Lietuvoje bernardinų pamokslų sakytojas Andrejus Gorskis. Grafienei skirtas pamokslas vėliau išspausdintas vienuolių jėzuitų spaustuvėje Vilniuje.
      Pasak vyskupo Motiejaus Valančiaus ir tarpukariu Kretingos vienuolyno istoriją tyrinėjusio kunigo Petro Ruškio, rūsyje buvusi palaidota ir grafo duktė Ona Scholastika Chodkevičiūtė Sapiegienė. Tačiau jos palaikų kapavietėje nėra. Ko gero, ji buvo palaidota ar perlaidota greta kartu su vyru Jonu Stanislovu, Sapiegų šeimos kapavietėje.
      Šalia žmonos ir vaikų norėjo būti palaidotas ir Jonas Karolis Chodkevičius, šią valią pareiškęs savo testamente. Tačiau antroji žmona Ona Aloizė Ostrogiškė paskutinio jo prašymo neįvykdė ir palaidojo vyrą Ostroge, Ukrainoje.
      Šalia grafų Chodkevičių kapavietės išliko vienuolių bernardinų laidojimo rūsys, į kurį buvo patenkama iš vienuolyno galerijos, dabartinės bažnyčios dešiniosios navos ties Šv. Antano altoriumi. Istoriniame veikale "Žemaičių vyskupystė" vyskupas Motiejus Valančius paskelbė pasakojimą, pasak kurio vienuolių laidojimo rūsyje į vienuolyną įsiveržę švedų kareiviai 1711 metais gyvus užmūrijo vienuolyne likusius bernardinus, atsisakiusius atiduoti užkariautojams savo turtus.
      Kunigas Petras Ruškys, remdamasis bernardinų vienuolyno dienoraščiais, nustatė, kad bažnyčios požemiuose buvę palaidoti vienas iš Karolštato (Kretingos) miesto statytojų ir miesto vaitas Adomas Škliarskis (1645 metais), jo žmona Marija Delpataitė (1621 metais), Motiejus Goženievskis (1612 metais), Skuodo kapitonas Kristoforas Klodzinskis (1620 metais), Mikalojus Pošamanskis (1630 metais), Sofija Glevskaitė Boryminskienė, pirmasis Kretingos vienuolyno sindikas Jonas Zaštautas (1697 metais), advokatas ir Kretingos vienuolyno sindikas Benediktas Matas (1628 metais), Zuzana Radošynskaitė Galkauskienė (1646 metais), Florijonas Galkauskis (1657 metais), Kretingos konsulas ir sindikas Gabrielius Verneris, Kartenos kapitonas Mikalojus Katauskis (1660 metais), baronas Vilhelmas Pliateris iš Kuršo, Kretingos konsulas ir vienuolyno sindikas Elijas Švangas, Danielius Račkauskis (1668 metais), kunigas Steponas Maranavičius (1695 metais), Ona ir Danielius Šreiberiai, Kotryna Drazdauskaitė iš Kretingos dvaro (1727 metais).
      Kretingos bažnyčios požemiuose šeimos laidojimo rūsį buvo įsirengęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karininkas Jonas Juozapas Šteinas, kuris 1698 metais jame palaidojo savo vaikus Daratą Elžbietą ir Joną Kristoforą.
      Laikui bėgant kapinės plėtėsi, nebetilpo šventoriuje. Mirusiuosius pradėjo laidoti už šventoriaus tvoros, tarp jos ir Akmenos upės. Apie tai liudija žmonių kapai, rasti tiesiant Vilniaus gatvėje inžinerines komunikacijas, kasant 1991-1992 metais rūsius parapijos namų (dabar - Švento Antano globos namai) pastatui bei tranšėjose šalia banko pastato.
      XVIII amžiaus pabaigoje - XIX amžiaus pradžioje pasaulietinės ir bažnytinės valdžios nurodymu bažnyčių ir kaimų kapinės buvo uždarinėjamos, o atokiau nuo bažnytkaimių, miestelių ir miestų, negyvenamoje vietoje atidarytos naujos, parapinės kapinės, į kurias mirusieji laidojimui turėjo būti vežami iš visų parapijos kaimų. Taip daryti buvo reikalaujama sanitariniais sumetimais, kadangi laidojant senosiose kapinėse dažnai buvo užkliudomi nuo užkrečiamųjų ligų mirusių žmonių kapai. O tai sukeldavo šiltinės, choleros ir kitų ligų epidemijų protrūkius. Naujos Kretingos parapijos kapinėse pradėjo veikti nedirbamoje bernardinų vienuolyno žemėje ties Akmenos ir Pastauninko upių santaka. Šiandien jas vadiname senosiomis kapinėmis.
      Šventoriuje veikusios bažnytinės kapinės bernardinų vienuolyno ir bažnyčios inventoriuose ir vizitacijos aktuose iki pat XIX amžiaus vidurio vadinamos senosiomis kapinėmis. Kapų kauburėliams suplokštėjus, o kapavietes ženklinusiems seniesiems mediniams kryžiams sunykus, šventorius buvo sutvarkytas. Jo pakraščiuose palei tvorą pastatyta 13 mūrinių koplytėlių, vadinamų stacijomis, kuriose kabėjo paveikslai vaizduojantys Kryžiaus kelią. Dar viena koplytėlė, stovėjusi šventoriaus viduryje, buvusi medinė.
      Kapines uždarius, Šv. Jurgio koplyčioje buvo laikomi į bažnyčią atvežti mirusieji. Nuo XIX amžiaus vidurio koplyčia nebevadinama Šv. Jurgio vardu. Altorius su Šv. Jurgio paveikslu buvo perkeltas į parapijos kapinėse pastatytą koplyčią, kuriai suteiktas Šv. Jurgio titulas.
      Nuo XIX amžiaus antrosios pusės, žymiai išaugus maldininkų skaičiui, šventoriuje iškilmingų pamaldų klausydavosi per didžiąsias šventes į bažnyčią negalintys patekti tikintieji, jame pradėta rengti atlaidų procesijas.
      Apleistoje kapinių dalyje už šventoriaus 1809 metais rusų kunigaikštis Platonas Zubovas fundavo medinį namą bernardinų mokyklai, tarp kurio ir miesto vienuolynas pasistatė gyvenamuosius namus bažnyčią aptarnaujančiam personalui (zakristijonui ir vargonininkui) ir parapijos namus (šies pastatai stovėjo dabartinio banko ir Švento Antano globos namų vietoje).
      1908-1910 metais rekonstruojant bažnyčią ir kasant pamatus kairiajai navai buvo atkasta žmonių palaikų, kurie perlaidoti kitoje šventoriaus vietoje.
      Bažnyčios kapinių pakraščiuose už šventoriaus tvoros XIX amžiuje dar buvo išlikę nemažai antkapinių kryžių. Didžiulis ornamentuotas kryžius su koplytėle 1875 metais stovėjo ties dabartiniu banko pastatu priešais šventorių. Dizenterijos epidemijai 1886 metais nusinešus daugelį kretingiškių gyvybių, visiems mirusiems atminti priešais mokyklą buvo pastatytas aukštas ąžuolinis kryžius su dviem kryžmomis, Nukryžiuotojo ir Šv. Benedikto skulptūromis. Iki Antrojo pasaulinio karo keletas aptręšusių medinių kryžių dar tebestūksojo už Šv. Antano globos namų, buvusios pradžios mokyklos kieme. Po karo tvarkant sudegusios mokyklos teritoriją, paskutiniai kryžiai nugriauti. Šiandien senąsias Kretingos bažnyčios kapines mena šventorius ir archyviniai dokumentai.

 

Kelyje

Menas - Leo Ray

Edžio Fotomenas

Autorinės teisės ir atsakomybė

kretingospranciskonai.lt yra Interneto portalo svetainė, priklausanti Kretingos pranciškomų vienuolynui (toliau -KRETINGOSPRANCISKONAI) .
 kretingospranciskonaiI.lt stengiasi, kad pateikiama informacija būtų tiksli ir etiška, tačiau mes negalime garantuoti 100% tikslumo ir neatsakome už naudojimosi informacija, pateikta svetainėje, padarinius.
Griežtai draudžiama "KRETINGOSPRANCISKONAI.lt" paskelbtą informaciją panaudoti kitose svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti KRETINGOSPRANCISKONAI kaip šaltinį.
 Internete panaudota medžiaga privalo turėti HTML kodą:

<a href=""><img
border="0" src="/kretpra.JPG"
alt="KRETINGOSPRANCISKONAI"></a>

Rezultatas bus toks: 'KRETINGOSPRANCISKONAI'
 "KRETINGOSPRANCISKONAI.lt" neatsako už vartotojų atsiliepimus ir komentarus (pastabas apie pateiktą medžiagą).

Siųsdami ir skelbdami bet kokią informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus) KRETINGOSPRANCISKONAI  interneto puslapiuose, Jūs suteikiate KRETINGOSPRANCISKONAI autoriaus teises į visą šią informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus). KRETINGOSPRANCISKONAI  neprivalės atlyginti šios informacijos (medžiagos, duomenų, nuomonių) pateikėjui. KRETINGOSPRANCISKONAI  gali atkurti, platinti, skelbti, publikuoti jos interneto puslapiuose paskelbtą informaciją (medžiagą, duomenis, nuomones, komentarus), nurodydama autoriaus vardą taip, kaip yra paskelbta. Jokie tretieji asmenys neturi teisės naudoti informacijos (medžiagos, duomenų, nuomonių, komentarų), paskelbtos KRETINGOSPRANCISKONAI interneto puslapiuose be KRETINGOSPRANCISKONAI raštiško sutikimo.
 
© 2012 Kretingos Pranciškonai